APIE DEKANATĄ

Kauno II dekanatas - jauniausias Kauno Arkivyskupijoje. Jis įkurtas visiškai naujai - 1996 m. liepos mėn. specialiu Kauno Arkivyskupo dekretu, peržiūrint arkivyskupijos dekanatų ribas, - sujungus atskirtas Kauno, Kėdainių ir buvusio Veliuonos dekanatų parapijas. Šiuo metu dekanatas jungia 12 parapijų, kurių beveik visos priklauso Kauno rajono teritorijai. Rumšiškių parapija ir kai kurių atskirų parapijų teritorijos priklauso Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių rajonams ir Kauno miestui. Šiuo metu dekanato centras įsikūręs Raudondvaryje. Čia įkurti ir daugiau – mažiau veikia dekanato Katechetikos metodinis, Šeimos, Jaunimo ir Caritas centrai. Šiuo metu 9 dekanato parapijos turi pastoviai reziduojantį kunigą. 3 parapijos yra aptarnaujamos kaimyninių parapijų kunigų. Dekanato ribose yra kelios naujai įkurtos koplyčios, kuriose švenčiama eucharistija ir pagelbstima tikintiesiems teikiant sakramentus ir kitus religinius patarnavimus. Visiškai naujai yra įkurta Domeikavos parapija, o jos bažnyčia kocekruota 2006 liepos 2 d.. Dekanatą sudarančių parapijų teritorijose gyvena apie 40 tūkstančius gyventojų, iš kurių didžioji dauguma save laiko Romos katalikais, nors daugelio tikinčiųjų religinis sąmoningumas yra ganėtinai žemas. Apie tai byloja skaičiai, nes sekmadieniais pamaldose dalyvauja tik 5-7% tikinčiųjų. Kai kuriose parapijose šis procentas svyruoja (šiek tiek didesnis, o kai kuriose net mažesnis).

Dekanato parapijos yra kaimo ir priemiestinio tipo. Jos iš trijų pusių ribojasi su Kauno miestu. Socialinė gyventojų padėtis labai įvairi. Ypač skiriasi priemiesčio ir nuošalesnių kaimo parapijų padėtis. Jeigu priemiesčio parapijų ribose gyvena daugiau pasiturinčių ir darbą mieste turinčių žmonių, tai kaimo parapijose daugiau šeimų, kurias išlaiko pensininkai tėvai. Jų netekus, dažnai puolama į neviltį, nes darbą surasti yra sudėtinga, ypač neturint aukštesnio profesinio išsilavinimo. Dažnai gyvenimą apsunkina girtavimas, nesantuokinis gyvenimas, nenoras “kabintis” į gyvenimą, nenoras dirbti. Daugeliu atvejų vaikų gimdymas ir už juos gaunamos pašalpos tampa vieninteliu pragyvenimo, o kartu ir girtuokliavimo šaltiniu. Į nuošalesnius kaimus dažnai atvyksta šeimos ar pavieniai žmonės, neradę sau vietos mieste. Pardavę ten turėtą butą, perkasi namą ar butą, čia ir patenka tarsi į spąstus, nes gyventi kaime nemoka, nesugeba, o miesto sąlygomis neįmanoma. Todėl didėja vagysčių ir kitokių nusikaltimų. Yra dalis žmonių, kurie turi vidutinį pragyvenimo šaltinį, bet nori gyventi geriau, todėl dažnai sielojasi, skundžiasi, aimanuoja. Aplink Kauną gyvena daug inteligentiškų šeimų, tačiau savo parapijų bažnyčiose jų lankosi nedidelis procentas. Dalis jų turi “savo” kunigą, “savo” bažnyčią Kaune. Bendrai yra sunku nustatyti priemiesčio parapijų tikinčiųjų bažnyčios lankymą, nes ne vienas, paklaustas apie bažnyčios lankymą, atsako, kad lanko Kaune. Kauno bažnyčiose dažnokai yra švenčiami ir Krikšto bei Santuokos sakramentai.

Kauno II dekanato teritorijoje yra 1 gimnazija, 9 vidurinės, 9 pagrindinės 17 pradinių mokyklų. Beveik visose jų dėstomos tikybos pamokos. Apie 56% moksleivių lanko tikybos pamokas. Tikybos pamokas veda 27 tikybos mokytojai. Jų tarpe 1 kunigas, 2 vienuoliai ir 24 pasauliečiai. Dalis jų turi universitetinį aukštąjį išsilavinimą, dalis mokytojų lanko kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimosi kursus. Tikybos mokytojai šalia pamokų veda užklasinę veiklą. Tai įvairūs konkursai-viktorinos, susitikimai su įvairiais žmonėmis, vakaronės, advento ir gavėnios vakarai, ekskursijos, vaidinimai ir kitokie renginiai. Tačiau vaikų dalyvavimas sekmadienio mišiose yra negausus.

Vienuolikoje iš 12 parapijų veikia Carito skyriai. Šiai dienai dekanato Caritas jungia 88 žmones, kurių 45 darbuojasi ypač aktyviai. Carito veiklos pagrindinė kryptis parapijose – vargstančių žmonių, t. y. vienišų senelių, ligonių, asocialių asmenų bei šeimų globa. Carito darbuotojai lanko senelius ir ligonius, renka ir dalina vargšams drabužius, avalynę, maisto produktus, organizuoja maldingas keliones, rengia įvairias šventes seneliams, vaikams, jaunimui. Visose parapijose dirbama pagal išgales, o galimybės tikrai nevienodos. Dviejose parapijose Caritas turi mirusiųjų šarvojimo patalpas, todėl pagelbsti laidojant, ypač neturtingus žmones. Parapijų , kur turima šiek tiek santaupų, Caritas pagelbsti įsigyjant būtinus, nekompensuojamus vaistus. Kartais, nors ir negausiai, pinigine auka paremia nukentėjusius nuo gaisro. Kai kuriose parapijose karitietės tvarko ir prižiūri kunigų kapus. Babtų parapijos moterys kasmet surenka daug daržovių, kurias atiduoda Kauno vargšų valgyklai. Pasiteisino jau kelinti metai organizuojama akcija “Gerumas mus vienija”. Kas metai į ją įsijungia vis daugiau žmonių, kurie mielai atsiliepia į kvietimą pagelbėti vargstantiems, pasidalinti su neturinčiais.

Koordinuota jaunimo sielovada dekanate dar tik prasideda, nors vaikų – jaunimo veikla daugelyje parapijų daugiau ar mažiau vystoma sėkmingai. Nesenai įkurtas dekanato jaunimo centras. Iki šiol vaikų – jaunimo veikla daugiau buvo vystoma tikybos mokytojų ir Carito darbuotojų dėka. Keliose parapijose įsikūrusios ir veikia skautų ir maironiečių organizacijos. Vaikų – jaunimo chorai (didesni ar mažesni), ministrantai, adorantės - tai taip pat parapijų aktyvaus jaunimo dalis. Norėtųsi, kad kai kuriose parapijose toji veikla būtų aktyvesnė, bet ne visos pastangos duoda vaisius.

Kai kuriose parapijose susibūrę tremtiniai ir politiniai kaliniai yra nemažas ramstis parapijinei bendruomenei. Daugumoje parapijų įsisteigusios Gyvojo rožančiaus grupelės, kai kuriose gana aktyviai veikia Marijos legiono nariai.